kliuckis

×kliùckis sm. (2) 1. gabalas: Kad trenkė su kliuckiù molio į kaktą, mažne ir akis laukan išlėkė Vvr. Tai išvirė košę – vien kliùckių Skr. Tokį didelį mėsos kliuckį suvalgė, dar jam negana Up. 2. scom. dručkis: Baisiausia kliùckis ta mergaitė (labai stora) Kt.